- pakeikti
- pakéikti vksm. Pakéiksi vagi̇̀s ir nustósi.
.
.
pakeikti — 1. intr. sukeikti: Tūlą sykį pakeikiau J. Tada paėmė ana juos ir pakeikė: „Kad jūs nigdi daugiau neaugtute!“ SI10. | refl.: Anas par visą savo gyvenimą nepaskeikė nė vieno karto BsPII205. Raižė raižė, pasikeikdamas kojomis spardė Žem. Kad aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkeikti — tr. piktais žodžiais išvadinti, apiplūsti: Apibarė, apkeikė Alk. Kur mane sykį apkeikė, aš ten daugiau neperku Alk. Aš, kai užsiuntu, tai apkeikiu juos visus Skr. | refl.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo … Dictionary of the Lithuanian Language
apžadėti — apžadėti, àpžada, ėjo tr. KI505, K 1. Q84, B, R66, MŽ88, BzB272, M, L, OGLII358, Rtr, NdŽ, KŽ pažadėti, prižadėti ką duoti ar padaryti (ppr. prisiekiant): Ir apžadėjo čia an tuo keliu pastatyti koplyčelę Gršl. Įsirgęs apžadėjo dveigį jautį ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkeikti — 1. tr. panaikinti užkeikimą ar prakeikimą, atburti, atžavėti: Tam piliakalny prakeikdavo ir atkeikdavo Plk. Kodėl neiškasi tų pinigų? – Užkeikti. – Atkeik Dglš. 2. refl. atsakyti su keiksmu: Latviai atsikeikė, kad tai esanti netiesa B.Sruog.… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškeikti — tr. 1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškeikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškeikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm. 2. refl. iki valios keikti: Išsikeikia, išsirėkia [vyras],… … Dictionary of the Lithuanian Language
keikti — keikti, ia, ė 1. tr., intr. SD295, B, R, Mž435, K, M minėti ką piktais, negražiais žodžiais, plūsti: Lietuvių tauta amžiais keiks fašistinę priespaudą, fašistų vykdytas nekaltų žmonių žudynes A.Vencl. Dabar nebe toks jis buvo, o piktas ir keikiąs … Dictionary of the Lithuanian Language
nukeikti — 1. intr. sukeikti: Nebijok, ir jis nukeikia Alk. Ir jis va girdėjo, kai nukeikė kaimynas Bgt. Tu šiokia, tokia! – nukeikė skruzdėlę Jurgiukas rš. | refl.: Nusikeiki, ir lengviau pasdaro Ds. Nusikeikiau tiktai ir paleidau jį iš nagų rš. 2. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
paanuoti — K 1. intr. padirbėti: Paanuok truputį už mane, mano rankos jau visai pristojo nuo to obliavimo Vl. | refl.: Taip pasianuosiu (taip padarysiu) N. 2. tr. pakeikti: Merga paanãvo savo vediką, t. y. į nieką pavertė J. | refl.: Pasianavaũ su vaikais … Dictionary of the Lithuanian Language
pablazgėti — intr. paplepėti, pataukšti: Moka pablazgėti, pakeikti, daugiau nieko Grg. blazgėti; pablazgėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paburnoti — intr. kiek papiktžodžiauti, pakeikti: Da paburnok ilgiau – tuoj gausi pagaliu! Ėr. Kunigas susigriebė paburnojęs Vaižg. burnoti; įsiburnoti; išburnoti; paburnoti; priburnoti; užburnoti … Dictionary of the Lithuanian Language